DUK

Moteriai:
  1. Tepinėlis iš makšties;
  2. Onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis;
  3. Tyrimai dėl infekcijų:
  • ureoplazmozės, mikoplazmozės, chlamidijozės,
  • toksoplazmozės,
  • B, C hepatito,
  • sifilio,
  • ŽIV,
  • trichomonozės,
  • gonorėjos;
  1. Hormonų tyrimai 3 arba 4 arba 5 ciklo dieną:
  • estradiolis (E2),
  • liuteinizuojantis hormonas (LH),
  • folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH),
  • tirotropinis hormonas (TTH),
  • Lytinius hormonus jungiantis globulinas (SHBG),
  • Testosteronas (T).
  1. Hormonų tyrimai 19 - 21 ciklo dieną:
  • prolaktinas (PRL),
  • progesteronas (PG);
  1. Kiti kraujo tyrimai:
  • bendras kraujo tyrimas;
  • kraujo grupė ir Rh faktorius;
  • gliukozės kiekis;
  • šlapimo tyrimas.
Vyrui:
  1. Spermos tyrimas (per paskutinius 6 mėn.);
  2. Tyrimai dėl infekcijų:
  • ureoplazmozės, mikoplazmozės, chlamidijozės,
  • toksoplazmozės,
  • B, C hepatito,
  • sifilio,
  • ŽIV,
  • trichomonozės,
  • gonorėjos;
  1. Hormonų tyrimai vyrui atliekami tik tada, kai nurodo gydytojas andrologas (urologas), esant pakitimams spermoje;
  2. Esant ryškiems pakitimams spermoje, gali būti pasiūlytas genetinis ištyrimas.
Abiejų sutuoktinių genetiniai tyrimai atliekami, kai yra nepalanki šeimos anamnezė, besikartojantys persileidimai, buvusios nesėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

 

  • Tyrimas tiksliausias, kai atliekamas, esant 3 –5 dienų susilaikymui nuo lytinių santykių;
  • Bent dieną prieš tyrimą reikėtų pasiskambinti į registratūrą tel. (8-37) 79 29 95 ir suderinti konkretų laiką;
  • Sperma surenkama masturbacijos būdu klinikoje ar namie į specialų sterilų indelį, kurį galite nusipirkti bet kurioje vaistinėje ar pasiimti klinikoje nemokamai.
Atvežti spermą tyrimui iš namų reikia ne ilgiau kaip per vieną valandą,  geriausia – per 15 – 30 min. Būtina vežti šiltai, išsaugant kūno temperatūrą.

Trumpo spermos tyrimo atsakymas būna tą pačią dieną maždaug už valandos, pilno spermos tyrimo – maždaug po 2 valandų.

Trumpo spermos tyrimo metu sužinomi pagrindiniai vyriško vaisingumo rodikliai: spermatozoidų koncentracija ir jų judrumas. Taip pat nustatomos fizikinės spermos savybės, spermatozoidų agliutinacija, apvalių ląstelių (kurios gali būti prostatos uždegimo požymis) skaičius.
Trumpas spermos tyrimas atliekamas, spermą tiriant pirmą kartą, taip pat kai reikia sužinoti, kaip pakito spermos rodikliai po taikyto gydymo ir pan.

Pilno spermos tyrimo metu nustatomos ne tik fizikinės spermos savybės, spermatozoidų koncentracija ir judrumas, bet ir atliekami įvairūs testai, padedantys įvertinti spermatozoidų sugebėjimą apvaisinti kiaušialąstę:

  • Morfologinio spermatozoidų tyrimo metu nustatoma, kiek procentų spermatozoidų yra taisyklingos sandaros (įvertinama galvutė, kakelis ir uodegėlė).
  • Gyvybingumo testo metu nustatoma, kiek procentų nejudrių spermatozoidų yra gyvybingi, tačiau negali judėti.
  • Imuninio testo metu nustatomas galimas imuninis (alerginis) nevaisingumas. Šis testas rekomenduojamas, kai yra didelė spermatozoidų agliutinacija (sukibimas tarpusavyje).
  • Pilno spermos tyrimo metu taip pat nustatomas spermiogeninių ląstelių ir leukocitų skaičius.

Sumažėjusią spermatozoidų koncentraciją ir judrumą gali lemti gyvenimo būdas, konkrečiau:
  • rūkymas,
  • darbas karštyje,
  • darbas su pramonės, žemės ūkio ar aplinkos toksinais, sunkiaisiais metalais,
  • alkoholio, anabolinių steroidų, narkotikų (ypač marihuanos), kai kurių vaistų vartojimas,
  • labai ilgas susilaikymas nuo lytinių santykių iki tyrimo.
 Tam taip pat gali turėti įtakos:
  • sėklidžių traumos.
  • ne viso ejakuliato surinkimas į indelį nešant ištyrimui.
  • vaikystėje persirgta epideminio parotito (kiaulytės) komplikacija – orchitas,
  • kriptorchizmas,
  • ūmios infekcinės ligos ar užsitęsęs karščiavimas per pastaruosius 3 mėnesius;
  • genetiniai defektai (diagnozuojama ištyrus chromosomų rinkinį, išoriškai jie gali ir nepasireikšti): Klainfelterio sindromas, mozaikinis genotipas, Y chromosomos delecija;
  • endokrininės sistemos sutrikimai: hiperprolaktinemija, hipotiroidizmas, antinkščių veiklos sutrikimas ir kt.
Nenormalius spermos pakitimus gali lemti ir kitos, čia neišvardintos, o taip pat kartais ir nenustatomos priežastys.

Pastojimo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūros vidutiniškai yra 30 – 35 procentai, tačiau gyvo kūdikio gimimo šansai yra mažesni: daliai pastojusių moterų, kaip ir natūraliai pastojus, įvyksta savaiminis persileidimas, diagnozuojamas negimdinis nėštumas ar būna kitų komplikacijų. Tų komplikacijų rizika nėra ženkliai didesnė nei natūraliai pastojus. Taigi gyvo kūdikio gimimo šansai yra:
  • 20 % ar didesni, kai moterys yra 23-35 m. amžiaus;
  • 15 %, kai moterys yra 36-38 m. amžiaus;
  • 10 %, kai moterys yra 39 m. amžiaus;
  • 6 %, kai moterys yra 40 m. amžiaus ir vyresnės.
Jaunesnėms  kaip 23 m. amžiaus moterims IVF retai reikalingas, todėl trūksta duomenų apie IVF efektyvumą šios amžiaus grupės moterims.

Spermos šaldymui reikia užsiregistruoti tel. 8 37 792995.

Prieš spermos šaldymą reikia atlikti šiuos kraujo tyrimus: sifilis RPR ir TPHA, živ, hepatitas B ir C, anti HBs, anti HBcor, citomegalo IgM, toxoplasma IgM. Tyrimų atsakymus gauname maždaug per savaitę. Taipogi atliekamas vaisingumo tyrimas.

Kas 5 – 6 vaisingo amžiaus pora pasaulyje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, turi didesnių ar mažesnių vaisingumo problemų. Lietuvoje tai yra apie 50 000 porų. Kasmet jų skaičius padidėja dar 2 000!

Pasaulyje nuo 1978 metų (tais metais gimė pirmoji IVF mergaitė) jau gimė daugiau kaip TRYS MILIJONAI po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pradėtų vaikų!
Per metus pasaulyje atliekama maždaug vienas milijonas pagalbinio apvaisinimo procedūrų, po kurių gimsta  maždaug 200 000 vaikų!
Daugiausia IVF procedūrų atliekama Izraelyje – 3 260 IVF ciklų milijonui gyventojų, antroje vietoje Danija – ten atliekama 2 031 IVF ciklų milijonui gyventojų. Danijoje 3,9 procentai visų gimusių vaikų yra pradėti mėgintuvėlyje!
Istoriškai Lietuvai artimesnėje šalyje - Čekijoje - 2003m.  8-10proc. visų  vaikų sudarė tie, kurių gimimui didesnę ar mažesnę įtaką turėjo nevaisingumo specialistai, per metus ten atliekama apie 800 pagalbinio apvaisinimo ciklų vienam milijonui gyventojų, Slovėnijoje – apie 1000. Skurdžiai atrodo Lietuvos skaičiai – tik apie 300 pagalbinio apvaisinimo procedūrų per metus iš viso trims su puse milijono gyventojų! Remiantis minėta statistika, poreikis Lietuvoje būtų apie 3000 ciklų per metus. Lietuvos statistika kol kas panaši į Lotynų Amerikos šalių statistiką – ten atliekama mažiau nei 100 IVF ciklų vienam milijonui gyventojų, o gimę po šių procedūrų vaikai sudaro mažiau nei 0,1 procento visų gimusių vaikų.
Daugiau šioje kategorijoje: « Kainos